Grybavimo malonumas

Grybaujame miškeTik tikras Dzūkas, gyvenantis mažame mieste, gali pasakyti, kokia jam yra miško kaina. Savaitgalį ir praėjusios savaitės pradžią praleidome miške. Grybavome. Kaip sekėsi? Leiskite papasakoti.

Šių metų sezonas

Man atrodo, kiekvienais metais girdžiu tuos pačius nusiskundimus iš žmonių. Visi visada skundžiasi, kad miško kaina dar paaugo, o taip pat – kad šiais metais nėra grybų. Paprastai nėra nei grybų, nei uogų, nei žuvies ežere. Tik kažkodėl prie kelio stovi šimtai žmonių ant savo kapotų susidėjusių visokius stiklainiukus su iš tolo geltonuojančiomis voveraitėmis. O dar čia pat yra ir šluotos – tiesiogiai iš miško. Jeigu važiuojate keliu Vilnius – Druskininkai, tikrai susigundysite ir nusipirksite jei ne grybą, tai bent šluotą. Pamiškės pilnos prekeivių. Pasiaiškinus, kodėl šiais metais neva nėra grybų, sužinai, kad dėl to, jog vasara labai karšta buvo. Ir ruduo karštas ir sausas.

Mano patirtis

Pirmą kartą gyvenime grybauti ėjau praėjusiais metais. Ėjome su vietiniu dzūku, bičiuliu, kuris vaikystėje taip užsidirbdavo naujiems batams ir kurpinei. Tačiau, kaip pats sako, čia prie miško gyvenančių vaikų visų likimas toks būdavo, kad tėvai juos išvarydavo miškan grybų rinkti. Paskui, priklausomai nuo rinkos kainų, jie už kelis litus pakelėse tuos grybus ir išparduodavo. Tad viskas čia kaip ir aišku, skaidru, paprasta. Tačiau nesitikėjau, kad galiu būti tokia beviltiška šiame paprastame reiškinyje – grybavime.

Vos išėjome į mišką, draugas ėmė griebti glėbiais voveraites. Net tada, kai stovėjome prie jų kolonijos, aš nesugebėjau jų, pasislėpusių samanoje pamatyti. Taip jau yra, kai esi užaugęs miške. Šiais metais buvo ne taip beviltiška – grybų sekmadienį ir jis. Buvo šilta diena, visi kalbėjo, kad paskutinė graži rudens diena. Švietė saulė ir turbūt kiekvienas žmogus buvo pagalvojęs šią genealią idėją: reikėtų eiti pagrybauti. Rezultatas: miške matėme daugiau žmonių nei grybų.

Taigi, supratome, kad neverta eiti grybauti tomis dienomis, kai tą daro visi. Nuėjome paskui trečiadienį. Draugas vedę į vietą, kur neva visada būna grybukų. Toje vietoje jis kažką rado, o aš nelabai. Tačiau jau buvau susitaikiusi su likimu, kad aš ne vietinė, todėl akyse neturiu tų grybų detektorių. Pamačiau gražias musmires krūmuose ir pasilenkusi nutariau priartėti prie jų. Tačiau pakeliui atsitrenkiau į baravykus – štai kur man pasisekė. Tada apsidairiusi pamačiau, kad šie gražuoliai čia jau kelios dienos išdygę tuntais ir niekas jų ligšiol nepastebėjoo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Current ye@r *