Terminas folkehøjskole (arba højskole) dažniausiai verčiamas kaip aukštesnioji liaudies mokykla arba liaudies kolegija. Abu vertimai nepakankamai tikslūs - folkehøjskole nėra nei aukštesnioji mokykla, nei kolegija. Folk (liaudis, paprasti žmonės) – svarbiausia termino dalis, kurios prasmė netiksliai perteikiama, verčiant į kitas kalbas. Artimiausios sąvokos liaudies ir visuomenės nėra lygiavertės, kadangi neatspindi jose talpinamų N.S.F.Grundtvigo filosofinių, pedagoginių, visuomeninių ir politinių idėjų. Daniškąjį folk, panašiai kaip žodžius likimas ar jausmas, sunku įsprausti vien į lingvistinius rėmus. Jis atspindi danų mąstyseną ir pasaulėjautą, todėl terminas folkehøjskole (daugiskaita –r) dažniausiai nėra verčiamas.

Pirmoji folkehøjskole Danijoje atsirado 1844m., kai dvidešimt vaikinų, vėliau užsiregistravusių kaip Rødding Højskole (pietinė Jutlandija) moksleiviai, sudarė pirmąją grupę folkehøjskole istorijoje. Vis dėlto daniškoji folkehøjskole idėja kilo ne 1844m., o gerokai anksčiau. Tai buvo viena drąsiausių idėjų maištingojo XIXa. pradžioje. Ją suformulavo ir pagrindė žymus savo meto poetas, dvasininkas ir visuomenės veikėjas Nikolajus Frederikas Severinas Grundtvigas, gyvenęs 1783 – 1872m.

Plačiau apie folkehøjskole istoriją ir Nikolajų Frederiką Severiną Grundtvigą skaitykite čia.

Imdamiesi aprašyti kasdienį folkehøjskole gyvenimą, aptinkame tik vieną bendrą dalyką, būtiną visoms šio tipo mokykloms: visos jos yra pensionai. Švietimo sistemoje veikia daugiau mokyklų, kurios taip pat yra pensionai, bet jos iš esmės skiriasi savo ideologija ir turiniu. Norint įsivaizduoti, kuo skiriasi folkehøjskole nuo kitų mokyklos tipų, reikia bent apytikriai suvokti jos kasdienio gyvenimo dvasią. Visos folkehøjskoler siekia, jog studentai ir mokytojai, kad ir laikinai, tačiau artimai bendrautų ir bendradarbiautų, jausdami abipusę atsakomybę. Ši esminė nuostata įgyvendinama labai skirtingai, ir vis dėlto yra kasdienio gyvenimo elementų, būdingų visoms mokykloms.
Metinis folkehøjskoler gyvenimo ciklas susideda iš ilgųjų (2, 4, 6 mėnesių ir ilgesnių) ir trumpųjų kursų (dažniausiai 1-2 savaičių). Šių kursų kaita sukuria skirtingą mokymosi ritmą.
Ilgųjų kursų dalyviams gyvenimas folkehøjskole tampa kasdienybe. Ilgokai gyvendami po vienu stogu, studentai ir mokytojai turi laiko geriau susipažinti, tad darosi sunku apsimesti kažkuo kitu, negu esi iš tikro. Pakanka laiko suvokti, kad pirmasis pažinties sukeltas įspūdis ne visada yra teisingas, kad skirtingo amžiaus, visuomeninės padėties ar šalies žmonės gali būti tvirtesni ir dvasingesni, nei buvo tikėtasi. Gali paaiškėti, kad kiti gali būti ne itin malonūs, linkę vien pramogauti, būti perdėtai aktyvūs ar pasyvūs, arba tiesiog nepakenčiamai rimti. Tokioje aplinkoje žmogus ieško savo nišos, kaskart įsitikindamas žodžių ir veiksmų svarba tiek pačiam, tiek ir aplinkiniams.
Kiekvienas ilgųjų kursų studentas apsisprendžia, kiek norėtų gilintis į jį dominančias disciplinas ir sritis. Jis gali rinktis tęstinius vieno dalyko užsiėmimus arba dalyvauti trumpalaikėse teminėse grupėse. Kai kurios mokyklos siūlo vieno semestro trukmės bendrojo pobūdžio dalykus, tačiau apskritai kalbant, ilgieji kursai dažnam yra pedagoginių ir socialinių išbandymų galimybė, tam tikras jėgų ir atsparumo patikrinimas.
Trumpieji kursai, žinoma, yra intensyvesni. Čia žmonės susirenka neilgam, kad įsigilintų į konkrečią temą ar problemą. Dažnokai kursai rengiami tam tikro amžiaus grupėms ir būna teminiai: per keletą dienų išklausoma daug skirtingų dėstytojų, o aptariant gausius įspūdžius, greit susipažįstama. Tokia intensyvi veikla nevirsta kasdienybe, ir daugeliui vyresnių žmonių pirmoji pažintis su folkehøjskole tampa paskata atvykti ilgesnėms studijoms.
Folkehøjskole yra mokymo įstaiga, mokykla, kuri įtakoja kasdienį gyvenimą, bet ji skiriasi nuo švietimo sistemos mokyklų tuo, kad galima laisvai pasirinkti dalykus, mokymo metodus ir formas.
Kiekviena mokykla veikia, paisydama savų idėjų ir įsitikinimų. Folkehøjskole pamokos gali būti ilgesnės, siūlomos netradicinės ar integruotos disciplinos, derinama teorinė ir praktinė veikla, išmėginami nauji mokymo metodai, dirbant mažomis grupelėmis, kitaip organizuojamos paskaitos ir seminarai, studentams leidžiama patiems vesti užsiėmimus ir pan. Tačiau svarbesnis ne kitoks mokymo būdas, o turinio įvairovė. Jei sumanymas pavyksta, bendras būvis tampa viso mokymosi šerdimi, o to neįmanoma įvertinti jokiais testais ar egzaminais.
Kalbant apie mokymo planus ir programas, svarbu prisiminti, jog folkehøjskole veikla neapsiriboja vien mokymosi valandomis. Mokytojai ir studentai dažnai renkasi kartu, drauge planuoja veiklą, aptaria, kas ir kaip bus daroma. Daugelyje mokyklų diena prasideda bendra veikla nuo pat ankstaus ryto. Mokyklose kartu dainuojama ir sportuojama, aptariami naujausi įvykiai, keliaujama dviračiais, užsimezga draugystė, ligi vidurnakčio diskutuojama, rengiami linksmi vakarėliai. Trumpai tariant, šių mokyklų gyvenimas yra toks turtingas ir įvairus, jog kitos mokymo įstaigos tiesiog negali joms prilygti. Kas savaitę įvyksta bent keletas renginių, todėl folkehøjskole nėra kada nuobodžiauti.
Mokyklos kasdienybę bus lengviau suvokti, jei aprašysime vieną menamą dieną, kad ir kaip jos besiskirtų priklausomai nuo mokyklos. Taigi jūsų, kaip folkehøjskole studento, diena atrodytų taip:
Pusryčiai: bendras valgymas labai svarbus ritualas – taip draugėj pradedame dieną, ir skaniai pasisotinus pasirengiama naujiems išbandymams. Vedini bendro nusiteikimo, jūs laukiate, ką diena atneš.
Tvarkymasis: bemaž visose mokyklose ir studentai, ir mokytojai išvien tvarko bendras patalpas. Tai visuotinė pareiga - darbas gal ne pats patraukliausias, tačiau būtinas.
Užsiėmimai: prasideda iš pat ryto, einate į pasirinktuosius. Kai kurios mokyklos turi ir privalomųjų, tačiau vis dėlto dominuoja pasirinktieji.
Paskaitos: rytais gali būti numatyta vienos valandos paskaita, kurią skaito kuris nors iš mokytojų arba kviestinis dėstytojas. Turėsite progos įsitikinti, kad dėstyti galima visai kitaip, kad studentas nesijaustų menkesnis ir nesibaimintų laisvai diskutuoti jam rūpimais klausimais.
Priešpiečiai ir vidudienio pertrauka: vėl valgoma kartu, tai svarbiausia dienos dalis, ir paprastai tuo metu susirenka visi: tada skelbiama informacija, kviečiama į susirinkimus ir pan. Per pertrauką skaitoma spauda ir laiškai, grupės susitinka pasitarti dėl artimiausių varžybų ar kitų renginių, kartu planuojamos vakaro diskusijos politinėmis ir kt. temomis. Tuo metu dirba mokyklos tarnybos, todėl galima susitvarkyti finansinius ir kitokius reikalus. Galop prireikus galima suspėti ir pas dantistą.
Popietis: vėl užsiėmimai, tik jau kitokie nei ryte: gal piešimo grupė kviečia į naują dailės parodą, o gal jūsų laukia susitikimas su gydytoju psichiatru, kuris papasakos apie savo srities laimėjimus. Po užsiėmimų skubėdami į muzikos repeticiją šeštadienio vakaronei dar spėsite išsiskalbti, nes rytoj tam neturėsite laiko - jūsų lauks „maisto grupė“. Nors meniu jau aptartas su virtuvės šeimininkėmis, maisto gaminimas ir aptarnavimas bus jūsų darbas.
Vakaras: pavakarieniavę ir trumpai atsikvėpę, skubėsite į kitos grupės renginį, kur svečiuosis rašytojas, norintis pasidalinti mintimis apie savo knygas ir padiskutuoti. Jei keramikos dirbtuvėje dar liko nebaigtų darbelių, reikia skubėti juos užbaigti, kad būtų galima iš ryto glazūruoti. Tuo tarpu svetainėje jau laukia draugas, norėdamas užbaigti vakarykščią šachmatų partiją. Vakarop pamažu viskas rimsta: šiek tiek apsiprausęs nusiteikiate miegoti, tačiau netikėtai gretimame kambaryje išgirstate audringą paskutinės paskaitos aptarimą. Taip nejučiomis įsitraukiate į diskusiją, ir pasimatymas su lova atidedamas dar kelioms valandoms.

Folkehøjskole priima visus, vyresnius nei 17,5 metų. Ilgųjų kursų studentų amžiaus vidurkis – 24 metai, tuo tarpu trumpuosiuose daug vyresnių dalyvių. Veikia atskiros mokyklos 16-19 metų jaunuoliams - ungdomshøjskoler ir pagyvenusiems žmonėms - pensionisthøjskoler.
Į folkehøjskoler priimami visi nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, tikėjimo ar politinių pažiūrų, jei atvykstama laisva valia, norint pakeisti tiek savo, tiek ir bendrą gyvenimą.
Grundvigas yra pasakęs: „Gyvenimo negalima apibūdinti, kol jo nenugyveni.“
Folkehøjskole sunku suprasti, pačiam jos neišmėginus.